Tai brioche pynė, labai skani sviestinė balta duona. Tai dažnas Velykų kepinys, galima iš šios tešlos ruošti Romo Bobas arba į pynę įmaišyti įvairių džiovintų vaisių ar uogų.
10g sausų mielių
170g šilto vandens
2v.š medaus arba cukraus
620g miltų
5 kiaušiniai
150g minkšto sviesto
10g druskos
Mieles sumaišyti su vandeniu ir medumi, palikti 5min aktyvuotis.
Į maisto kombainą dėti miltus, pilti mielių masę, sudėti kambario temperatūros kiaušinius ir druską, maišyti su kablio antgaliu, kol viskas susimaišo, tuomet po šaukštą dėti sviestą, kai įsimaišo, tuomet dėti dar šaukštą, ir taip kol visas sviestas įsimaišys. Tešlą reiktų nedideliu greičiu minkyti apie 15min. Tešla turi būti vienalytė, gerai susiformavęs glutenas.
Tešlą galima kildinti dviem būdais, tai pirmas greito kilimo kambario temperatūroje apie 1h, tuomet susodinti tešlą, suformuoti norimą kepinį ir dėti vėl pakilti, tuomet kepti 185C kepimo laikas priklauso nuo dydžio, tai tokia pynė kepa apie 35min.
Taip pat galima suminkius tešlą dėti ją nakčiai į šaldytuvą, tuomet išsiimti, suformuoti norimą kepinį ir dėti jį pakilti dvigubai, tuomet kepti taip kaip aprašyta viršuje. Ilgesnės fermentacijos kepiniai būna lengviau virškinami.
Aš mėgstu įmaišyti šafrano, tai jį reiktų dėti į šiltą vandenį ir tada sudėti mieles. Taip pat maišant džiovintus vaisius juos reiktų įminkyti, po pirmo pakildinimo.
Yra tekę nemažai keliauti po Italiją. Aš tiesiog dievinu Italiją, jos maistą ir kultūrą. Tad mano Blog’e tikrai daug itališko maisto, šeima žinodami mano meilę Italijai, dažnai sako, kad aš ten turėjau gyventi 🙂
Keliaujant Amalfi pakrante, visi nedideli šeimos restoranėliai vaišindavo savo limoncello, basilicello ir kitais panašiais likeriniais gėrimais, ir visi sakydavo, kad jų namų gamybos yra geriausias ir niekur tokio nerasi. Tad ir aš nusprendžiau išbandyti pasigaminti savo limoncello, jį dovanojau draugams per Kalėdas ir gavau tik geriausius atsiliepimus, ir norą sužinoti receptą, kad galėtų patys pasigaminti.
1kg ekologiškų citrinų
0,5L 40% degtinės
0,5L 70-80% stiprumo degtinės (arba 40% bet bus silpnesnis gėrimas)
700g cukraus
0,6L vandens
100ml citrinos sulčių
Citrinas nuplauti ir nuskusti žievelę be baltosios dalies, ir užpilti degtine, uždengti. Padėti į tamsią vietą ir taip laikyti nuo 2 savaičių iki mėnesio.
Kai degtinė jau nusidažo geltona spalva, tuomet jau laikas užbaigti gaminti gėrimą. Per sietelį nupilti degtinę, žievelių nebereikia, jos atidavė viską ką turėjo geriausio.
Į prikaistuvį sudėti cukru, vandenį ir citrinos sultis, užkaisti, virti tik iki tol kol ištirpsta cukrus. Sirupą atvėsinti. Atvėsus sirupui sumaišyti degtinę su sirupu, galima pilti ne visą sirupą, paragaujant ar skonis ir konsistencija jau tinkama. Jei supylus visą sirupą jums vis dar trūksta saldumo ar tirštumo, tada galite išvirti dar sirupo, dalimis 1:1.
Svarbu naudoti ekologiškas citrinas, tik jos išskiria daug skonio, kvapo ir spalvos. Vasarą skanu su putojančiu gėrimu 🙂
Tai Kinijoje labai populiarus užkandis. Mačiau kažkada senai per kulinarinę laidą, kai gamino tokį skrebutį ir man ilgai knietėjo jį pačiai pasigaminti. Tradicinis skrebutis yra tik iš krevečių ir gaminamas su balta formine duona, ją supjaustant į trikampėlius. Tad aš kiek pakeičiau, bet gavosi iš tiesų nerealus patiekalas, vyras sakė galėtų valgyti ir dažniau,na mes labai mėgstame krevetes. Mano receptas su krevetėmis ir kiauliena, bet galite kiaulieną pakeisti krevetėmis.
Viską išskyrus duoną, sezamus ir aliejų, sudėti į maisto kombainą ir susmulkinti, sumalti iki vientisos masės.
Gautą masę tepti ant duonos riekės, paniruoti sezamų sėklose. Į keptuvę pilti aliejaus maždaug per piršto storį, kepant skrebutis turi panirti iki pusės, neturi būti apsemtas. Įkaitinti aliejų, dėti skrebutį krevečių mase į apačią ir kepti ant vidutinės kaitros apie 3-4min, apvertus kepti dar minutę ar puse minutės, stebėti, kad nesudegtų. Iškepus dėti ant popierio rankšluosčio, kad sugertų riebalų perteklių. Valgyti galima su saldžiarūgščiu padažu ar kažkuo panašaus. Man patinka patiekti su salotomis, kurias gaminu su lengvu padažu ⬇️
Nuoc Cham padažas
130g karšto vandens
60g cukraus
60g laimo sulčių
40g žuvies padažo
1 česnako skiltelės
Puse čili pipiro, kapoto arba čili dribsnių
Vandenyje ištirpinti cukrų ir sudėti likusius ingredientus. Šis padažas, nors yra skystos konsistencijos, bet tinka lengvims salotoms ir kaip mirkalas įvairiems tokiems užkandžiams.
Geras kišas gali tapti jūsų šventinio stalo pažiba, o geram kišui svarbu yra tobulas, burnoje tirpstantis pagrindas. Tai šis įrašas bus daugiausiai apie tešlą ir technikas, o įdarą galite pritaikyti savo, tokį kokį norite ir mėgstate.
230g miltų 150g šalto sviesto 1 kiaušinis 10g druskos 1 šaukštas šalto pieno arba vandens Galima dėti ir šaukštelį cukraus
Dubenyje, kuriame minkysite tešlą, geriausiai, tai daryti kombainu, dėti miltus ir vis pamiltuojant sviesto gabalą, jį stambia tarka, įtarkuoti į miltus. Tai reiktų daryti greitai, bet vis pamaišyti, kad sviestas pasiskirstytų po miltus.
Tuomet dėti kiaušinį ir druską, bei cukrų ir statyti minkyti. Viską reikia daryti greitai, kad sviestas nepradėtų minkštėti. Kai viskas jau panašėja į tešlą, tuomet įpilti pieną, greitai išminkyti ir vynioti į plėvelę. Dėti tešlą į šaldytuvą ~2h, kad sviestas vėl pilnai sukietėtų. Dirbant su šia tešla, reikia akcentuoti tai, kad ji visada turi būti šalta ir tvirta, ir kuo mažiau šiltų rankų prisilietimų.
Kai tešla sušala išsiimame ją, šiek tiek paminkome, kad taptų plastiškesnė, bet tik šiek tiek. Dedame tarp dviejų kepimo popieriaus lapų ir kočiojame, storis turi būti ~5mm. Dirbant su šia tešla, nepavyks to daryti su vaikais, nes čia reikia greičio 🙂 iš šios masės gaunasi viena labai didelė tarta 25cm arba dvi ~18cm. Galima dalį tešlos pasidėti į šaldiklį.
Tad greitai iškočiojame ir dedame į formą. Kadangi kočiojame tarp dviejų popieriaus lapų, tai pirma nukeliame vieną lapą, tada jį grąžiname atgal, apverčiam ir nukeliame kitą, tiesiog taip padarom, kad garantuotai tešla nebūtų prilipusi prie popieriaus. Na galiausiai nuimam viršutinį ir su likusiu lapu perkeliam tešlą į formą ir nuimam popierių. Tešlą lengvai įleidžiam į formą, su nykščiu lengvai paspaudžiame, ten kur reikia, su peiliuku nupjaunam tešlos perteklių, tai daryti reikia iš vidaus į išorę, kad krepšelio kraštai būtų gražūs ir prikibtų prie formos. Čia ilgai formuoti nereikia, nes tešla jau gerokai suminkštėjo, tad kai jaučiate, kad jau nebevaldote tešlos, tai dėkite į šaldytuvą. Tai dedam forma į šaldytuvą, kad pilnai sukietėtų.
Tada išėmus jau galima užbaigti formuoti, gerai prispausti kraštelius, svarbu prispausti patį tą kampą, tarp dugno ir krašto, kad tarta gautųsi taisyklingos formos. Jei darote apvalioje, be garbanų formoje, tuomet reiktų išpjauti dugną ir atskirai juostą kraštui ir dėti į formą, formą, galima patepti sviestu, kad prikibtų kraštas.
Galūtinai suformavus dėti kelias min į šaldytuvą, o tuo metu įkaitinti orkaitę iki 160C – 170C, viršus apačia, be ventiliacijos, nebent pas jus konvekcinė krosnelė. Išėmus padaryti kelias nedideles skylutes dugne su šakute, tam, kad kepant neissipūstų. Bet tai nėra būtina, jei turite įgūdžių dirbant su šia tešla. Taip pat, kad garantuotai iškeptų gražus krepšelis, reiktų dėti kepimo popieriaus ar folijos ant viršaus ir tą erdvę užpildyti pupom, žirniais ar pan, kad prispausti tešlą, tai vadinama aklu kepimu. Ir dėti kepti 20min, tuomet išimti tą užpildą ir baigti kepti be jo apie 5-10min. Svarbu prisiminti, kad tešla dedant kepti, turi būti šalta, kad nenusmuktų. Jei nusmuko, tai reiškia, kad sviestas kažkuriuo metu buvo sušilęs arba blogai prispaudėte kraštą.
Iškepus leisti pravėsti, jei įdarą dėsime iškart, tai gali suminkštėti padas arba pilant kiaušinio plakinį gali atšokti tešlą. Tai tiesiog kol vėsta, pasiruošiame įdarą.
Įdaras gali būti įvairus, man patinka keli variantai, tai rūkyta šoninė arba kumpis su šparagais arba žirneliais, arba brokoliais. Sūdyta lašiša su vyšniniais pomidorais. Ir klasikinis šoninė ir porai.
Jei dedate šoninę ar kumpį, tai jį reiktų šiek tiek apsikepinti keptuvėje,o tada dėti į kišą.
200g šaltai rūkytos šoninės
1 svogūnas arba poro
100g grietinėlės
100g riebaus pieno
100g sūrio, stambiai sutarkuoto gali būti čederis arba kitas minkštas sūris, galima maišyti fermentinį sūrį su pvz parmezanu.
3 dideli kiaušiniai
Brokolio kiek norite ant viršaus
Žiupsnis džiovintų čiobreli, druskos ir pipirų
Dubenėlyje suplakti kiaušinius, pieną, grietinėlę ir prieskonius. Apkepinti šoninę, ją dėti į kišą, tuomet dėti svogūną, pabarstyti sūrio, dėti brokolį ir pilti kiaušinio masę. Tuomet dėti kepti 150C apie 30min. arba kol lengvai pasipūs viršus. Valgyti šiltą arba šaltą, skanus visoks, galima šalia ar ant viršaus uždėti salotų. Jei kepate didelį tartą, gali neužtekti šios masės, tad reiks pasidvigubinti 🙂
Svarbiausias niuansas, kad pirma pilnai iškepam krepšelį, o tada užpildome įdaru. Galima išsikepti kelias dienas prieš, o tada įdaryti. Jei kepsite pirma neiskepę krepšelio, tada padas bus neiškepęs, šviesios spalvos, sugers drėgmę ir nebus trapus, o gi tai ir yra kišo smagumas. Jei norisi labiau apskrudusio viršaus tuomet kepimo pabaigoje kepti aukštesnėje temperatūroje, bet reiktų nepamiršti, kad kiaušinis gali perkepti, brokoliai sudegti ir tt. Skanaus!
Jei bandote receptus, palikite atsiliepimą arba dalinkitės įspūdžiais Instagram ar Facebook su #LuckySpoon arba žymėkite mane, bendraukime! Skanių kepinių!
Tai plokščioji duona, kuri iškepa su dideliu oro tarpu. Šią duoną galima įdaryti norimais ingredientais arba valgyti su humusu.
12 duonelių reikės
180g šilto vandens (38-40C)
10g sausų mielių
1 šaukštelis cukraus
370g kvietinių miltų
10g druskos
3 šaukštai alyvuogių aliejaus
250g graikiško jogurto
Į minkymo dubenį pilti vandenį, mieles ir cukrų, išmaišyti ir palikti 5min suputoti.
Tuomet sudėti jogurtą, aliejų bei druską, išmaišyti ir sudėti miltus. Minkyti su kablio antgaliu apie 5-7min. kol sušoka į rutuliuką, gali reikėti šiek tiek dar miltų, tai dėti po truputį ir žiūrėti, masė turi būti šiek tiek lipni, bet turi būti sušokusi į kamuoliuką. Jei minkote rankomis tuomet, tai užtruks apie 10min. Didelį dubenį patepti aliejumi ir dėti tešlą, uždengti rankšluosčiu ar plėvele ir palikti kilti apie 2h.
Po dviejų valandų tešla bus labai stipriai pakilusi. Tada ją reiktų susodinti, padalinti į 12 rutuliukų, suformuoti gražius rutuliukus ir palikti 5min atsipalaiduoti.
Tuomet įkaitinti orkaitę iki 225C ir pasiruošti dvi ar tris kepimo skardas. Ant lengvai pamiltuoto paviršiaus iškočioti duoneles maždaug 20cm, šiek tiek pasitrauks, kai keps. Ir dėti kepti, bet kiekvieną skardą atskirai. Kepti maždaug 6min tada apversti duonelę ir dar šiek tiek pakepti.
Iškepusias iš karto dėti po rankšluosčiu. Šios pitos išlieka minkštos dvi, tris dienas. Galima jų ir užsišaldyti, po to dėti į orgaitę. Arba jeigu norisi atgaivinti padžiūvusią duonelę, tuomet po tekančiu vandeniu pakišti kepimo popieriaus, jį suglamžyti ir nugręžti, į tą popierių įsukti duoneles ir dėti kelias minutes į mikrobangų krosnelę arba į orkaitę. Skanaus!
Nduja vieni vadina dešra, kiti paštetu. Bet kokiu atveju, tai labai aštrus produktas iš Kalabrijos (Italija). Tai sumalta mėsa, pagrinde kiaulės žandai ir lašinukai,taip pat vienas pagrindinių ingredientų, tai daugybė aitriųjų paprikų (30-40%) ir dar šiek tiek prieskonių, bei druskos. Viskas sukišta į storąją žarną ir 6 mėnesius vytinta lengvai parūkant. Nduja valgoma su duonos skrebučiu, su ja daromi padažai makaronams, labai tinka ant picų,bei troskiniams. Ji kažkiek primena ispaniška chorizo, bet tik tuo, kad jai pagaminti taip pat naudojama paprika, nes jų konsistencija visiškai skirtinga.
50g Nduja kambario temperatūros (kad riebalai būtų minkštesni)
20g medaus
Visus šiuos ingredientus sumaišyti, susukti į plėvelę, suformuoti dešrą ir dėti į šaldiklį, kai reikia, tiesiog atsipjauti riekelę ir dėti ant kepsnio. Arba šį sviestą naudoti minkštą, tepant ant duonos ar skrebučio, taip savo sumuštiniui suteiksite pikantiško skonio. Taip pat skanu su vištiena arba bulvytės keptos su šiuo sviestu, galima dėti bet kur, kur norisi suteikti aštraus paprikų prieskonio, bet reiktų nepamiršti, kad tai sviestas ir dar su medumi, todėl jį reiktų dėti kepimo pabaigoje, nes per anksti idėjus, gali pradėti degti. Skanių atradimų!
Košė yra dažniausias pusryčių pasirinkimas. Jeigu jau renkamės valgyti pusryčių košę, tai reiktų, kad ji būtų teisingai išvirta. Nes ar gi verta valgyti bevertį maistą, nes gi valgydami pusryčius tikimės, kad mums, tai ilgam suteiks energijos ir sotumo. Tad šį kartą apie, tai kaip išsivirti skanią ir kokybišką avižinę košę.
Avižos būna greito paruošimo, pilno grūdo ir kapotos. Dažniausiai visi renkasi valgyti greito paruošimo, nes ryte skubame ir norime sutaupyti laiko maisto gamybos sąskaita. Tad greito paruošimo avižos dažniausiai tik užpilamos karštu vandeniu, bet jos bus virškinamos greičiau, nes košės konsistencija bus glotnesnės.
Visų grūdo dalių avižiniai dribsniai yra paruošiami avižas garinant, supresuojant ir džiovinant. Pilno grūdo avižos yra verdamos apie 5-10min ir verdant reikia kartkartėmis pamaišyti. Tokia košė nebus glotni, jausis avižos ir bus ką pakramtyti. Tada organizmas virškindamas tokią košę, turės daugiau darbo ir bus ilgiau virškinama, tad ir sotumą jausite ilgiau. Tokią košę aš mėgstu labiausiai ir dažniau renkuosi ją valgyti su nesaldžiais ingredientais. Su tokiomis avižomis ruošiama granola.
Taip pat yra ir kapotos avižos, jas reiks virti ilgiausiai ir konsistencija bus visai kitokia, nei mes esame pratę. Tad tokias avižas aš dažniau renkuosi kaip garnyrą, o ne kaip pusryčių košę. Joms išvirti prireiks apie 15min ir vandens reiks santykiu 1:3 arba 1:4. Tai stiklinė kruopų ir 3 stiklinės vandens arba pieno. Tokios avižos turi daugiausiai maistinių savybių ir virškinamos bus ilgiausiai. Jos nėra nei kaip apdirbtos tik padalintos į ~3 dalis.
Visada skaitykite informaciją ant pakelio, kaip pataria gamintojas virti kruopas. Dažniausiai pilno grūdo avižos verdamos santykiu 1:2. Taip košė išvirs tinkamos konsistencijos ir nebus panaši į sriubą. Taip pat vienas patarimas, jei norisi gilesnio skonio, prieš verdant košę, avižas šiek tiek apskrudinti sausoje keptuvėje, atsiras malonus lyg skrudintų riešutų kvapas. Taip pat geriausiai avižas pilti į jau užvirusį vandenį ar pieną, taip išvengsite pervirimo. Ir paskutinis patarimas, visada dėkite šiek tiek druskos į košę, taip skonis bus išraiškingesnis. Skanių atradimų 😉
Sous vide gaminimo technika, labai populiari profesionalioje kulinarijoje. Taip gaminant maistas išlieka sultingesnis ir tai ką renkatės gaminti, būna vienodos konsistencijos, išvengiama perkepusios/pervirusios išorės. Sous vide, tai gaminimas vakuumo maišelyje, pasitelkiant vandens virimo cirkulistorių, kuris verda palaikydamas visada tą pačią, jūsų nustatytą temperatūrą.
4 vištos krūtinėlės
2-3 šaukštai alyvuogių aliejaus
10g druskos
Pipirų
4-5 česnako skiltelė
Prieskoninių žolelių, man labiausiai patinka su rozmarinu
Visus ingredientus sudėti į vakuumo maišelį ir užvakuumuoti. Galima palikti šiek tiek pasimarinuoti, bet nebūtina. Sous vide nustatyti 63,3 temperatūros, įkaitus vandeniui dėti vištieną ir virti 1h. Išvirus jei valgysite iš karto, tai galima karštai ir greitai apkepinti keptuvėje. Jei valgysite vėliau, tuomet reiktų atvėsinti ledinio vandens vonelėje ir dėti į šaldytuvą, taip laikyti šaldytuve galima 3-4d.
Taip ruošta vištos krutinėlė bus labai sultinga, puikiai tiks kaip kepsnys arba su Cezario salotomis.
Atrodo visi mokame kepti bulves, bet kas kart jos gali būti vis kitokios. Tai šios bulvytės tokios ir yra…
8vnt vidutinio dydžio bulvės
3 šaukštai alyvuogių aliejaus
50g parmezano ar kito kietojo sūrio
1 česnako skiltelė
Druskos ir pipirų, galima dar ir rozmarino ar raudonėlio
Bulves supjaustyti skiltelėmis ar kubeliais, sudėti į puodą, gausiai užpilti vandeniu ir virti, kai užverda pavirti 1,5-2min. Nupilti vandenį, bulves suberti ant kepimo skardos ir leisti šiek tiek pravėsti. Orkaitę įkaitinti 190C. Bulves aplieti aliejumi, dėti rozmarinų ir smulkintą česnaką, viską išmaišyti ir dėti kepti 20min. Išimti bulves, pamaišyti, apiberti tarkuoto sūrio ir dėti kepti dar 5-10min. Iškepus apiberti druska ir pipirais. Skanaus!
Tai visai kitoks sūrio pyragas, nei įprastas amerikietiškas, bet jis tikrai vertas dėmesio ir dėl savo išvaizdos, skonio ir nesudėtingo gamybos būdo. Man jis artimas mūsų įprastam varškės apkepui, bet tekstūra glotnesnė.
Šis sūrio pyragas gali būti kepamas 35min, tada vidus bus skystesnis, 40min tuomet bus ypač kreminis, ir 50-60min, kad būtų tvirtas, bet vis tiek kreminis. Taip pat šį sūrio pyragą galima skaninti vanile ar citrinos žievele. Įprastai jis kepamas su philadelphia sūriu, bet galima bandyti su kremine varške arba mascarponės sūriu.
Ingridientai 1kg philadelphia sūrio. Geriausiai kambario temperatūros 7 kiaušiniai 400g cukraus, aš kitą kartą dėčiau šiek tiek mažiau ~300g 2 šaukštai miltų 400g riebios grietinėlės
Sūrį išmaišyti su cukrumi ir kiaušiniais, pridėti miltų ir grietinėlės, viską sumaišyti, galima rankiniu plakikliu, kombainu ar ranka, nėra skirtumo, svarbu, kad nebūtų gumulėlių. ~20cm apvalią skardą iškloti kepimo popieriumi, supilti tešlą ir kepti 200C orkaitėje ~50min. Iškepęs jis vis dar būna “gyvas“ judantis per vidurį, viršus gražiai apskrudęs, toks šokoladinis. Pyragą reiktų atvėsinti mažiausiai 3h, o geriausiai per naktį.
Skanaus! Jei bandote receptus, palikite atsiliepimą arba dalinkitės įspūdžiais Instagram ar Facebook su #LuckySpoon arba žymėkite mane, bendraukime!
LUCKY SPOON by Barbora 